lankonis

lañkonis, -ies sm. ppr. pl. (1), lánkonis (1), lankonìs (3^b) = lankuonys. 1. bitė, ieškanti vietos spiečiui apsigyventi: Jau mano avilin (medyje) bitės spiesis – lañkonys skraidžioja Slm. Avilio apsrinkt neskrenda visos bitės, tik lañkonys Kkl. Lánkonys jau landžioja po avilį, ateis ir spiečius Užp. Tris dienas lánkonys buvo, bet bitės neatėjo Ds. 2. prk. žmogus, lankąsis tik apsižiūrėti, žvalgas: Ar tik ir tu nebūsi buvęs Amerikos lankonìs? Aln. Lánkonys jau buvo – sulauksim ir piršlių Užp. 3. kas lanko ką: Tie lánkonys, kur mergas naktimis lanko, vadinas junkiniais Ds.